Pagarbinti Kûrëjà XIII-ojoje religinio meno parodoje Gloria Deo sukvietë Jus 44 dailininkai ið Lietuvos ir viena dailininkë ið Italijos. Pristatoma pastaraisiais metais dailininkø sukurti 68 darbai. Du treèdalius sudaro vaizduojamoji dailë, vienà dalá taikomoji. Deðimt dailininkø parodoje jau muziejaus bièiuliai (V. Kaðinskas, L. Ivaðkevièius, A. Þiupsnytë, D. Sabaliauskienë, M. Osuchovska, S. Lampickas, A. Teresius, T. Stambrauskas, D. Valentaitë, B. Narbutas ) ir didesnë dalis menininkø parodoje pristato savo religinæ kûrybà pirmàjá kartà.

Ekspozicija iðdëstyta trijose salëse. Pirmajame aukðte VIII salëje eksponuojama sakralusis menas: ikonos, keramika ir didesnë dalis maþosios liaudies meno skulptûrø. Antrajame aukðte parodø salëse pristatoma tapyba, grafika, tekstilë, skulptûra.

Ikonø ekspozicijoje dominuoja Vieðpaties Veido ir Dievo Motinos su Kûdikiu ikonos. Tai patys svarbiausi dievogarbos paveikslai, kuriami nuo krikðèioniðkojo meno pradþios iki ðiø dienø, liudija apie lietuviø dailininkø neákainojamos tradicijos tæsimà. Paveiksluose itin ryðkiai atskleidþiama Dievo Motinos kilnumas ir maloniø gausa, kuri joje esanti dël jos dieviðkosios motinystës. Prisimintina, jog Marijos gerbimas nuo pirmøjø krikðèionybës amþiø buvo tampriai susijæs su Kristaus garbinimu. IV a. Baþnyèios tëvai: Grigalius Nazianzietis, Efremas ið Sirijos kûrë traktatus jos garbei, o 431 m. patvirtinus Marijos kaip Dievo Motinos titulà Efezo susirinkime ðis garbinimas ágavo dar didesná pagreitá. Paveiksluose þavi perteiktas Marijos nuolankumas ir tikëjimas (Linaburgytës R., Laurinavièiûtë R., Sereikaitë J., V. Kaðinskas).

Iðsiskirianti ikonø ekspozicijoje yra Dievo tarno T. Matulionio ikona, sukurta M. Osuchovskos Marcelletti. Pirmà kartà Dievo tarnas Teofilius vaizduojamas ikonoje, kur iðkeliama arkivyskupo kankinystës mintis. I. Kazlausko keramikos darbø siuþetai yra Kristaus ir Marijos ikonos. Iðskirtinimas ðiø darbø slypi tekstûroje. Autorius perduoda Dievo ir Jo Motinos garbinimo istoriðkumà, pasitelkæs sendinto rëmo, áspaudø plokðtës pavirðiuje pagalba. Darbai primena tikëjimo istorijos kelià, kuris nebuvo lygus ir paprastas... Ikonø ekspozicijoje naujiena tapyti votai. Tai padëkos þenklai, kuriuos áprasta dovanoti savo parapijos baþnyèioms, patyrus iðgijimo ar kità malonæ. M. Osuchovskos tapytuose votuose iðreiðkiamas susirûpinimas senais þmonëmis.

Prasminga Iðganytojo kanèios tema parodoje perteikiama tapybos darbais. Kryþiaus neðimas nuteikia rimèiai, apmàstymams. Po Atpirkëjo pasiaukojanèios mirties (O. Karavajevas, L. Steponavièiûtë, L.Kozlovienë) iðauðta Prisikëlimo rytas (Janulienë R.). Rûpintojëlio tema parodoje stipriai iðreikðta S. Lampicko, A. Janicko darbuose.

Liaudies meno skulptûrose ávairiomis spalvomis ðvyti ðventøjø: Kazimiero, Apolonijos, Petro, Pauliaus, Agotos dvasinis groþis, kurá skulptoriai iðreiðkia veidø, pozø iðraiðkomis (A. Teresius, A. Janickas, D. Baliukevièienë). A. Teresius iðradingai panaudoja raktà kaip ðv. Petro atributà nimbo sprendime. Skulptoriui bûdingas naujø iðraiðkos formø ieðkojimas, dràsus jø taikymas liaudies mene.

T. Stambrauskas parodai pateikë Jëzaus gimimo scenos pagrindinius asmenis: Dievo Motinà, Juozapà ir Kûdiká. Skulptoriaus T. Stambrausko prakartëlë perteikia Kristaus gimimo rimties, kilnios akimirkos nuotaikà. Medþio skulptûros darbas „Dvyniai“ (L. Ivaðkevièiaus) kalba apie krikðèioniðkà brolybæ ir vienybæ, kuri tikinèius Kristø perkeièia á brolius ir seseris.
Tapytojø darbuose atspindimi ir sakralûs statiniai, iðkeliant jø kaip Dievo namø svarbà (O. Jablonskis). Baþnyèios spindi miesto panoramoje ne tik dienos metu, bet ypatingai ryðkiai nakties metu (J. Ivaðkevièius). Liturginiø apeigø temà gvildena G. Ajauskienë, atskleisdama ðv. miðiø aukojimo akimirkà Joanitø vienuolyne. Spalvø gama perteikia jaukumà, paprastumà ir iðreiðkia Kristaus kanèios sudabartinimo didybæ. Reikia pasakyti, kad ðia Iðganytojo kanèios tema primena, jog Jëzø Dievas iðaukðtino ir suteikë jam ðlovæ ir iðkëlë Já savo deðinëje vien todël, kad Jëzus kentëjo iki galo, iki mirties. Garbë ir ðlovë – tai atlygis ir apdovanojimas uþ Jo paklusnumà kentëjimuose (Þ. Aviþienytë, L.Steponavièiûtë, R. Janulaitienë).

Parodoje angelai yra daþna tema, nes jie Iðganytojo gimimo scenos atributas. Giesmës „Gloria Deo“ þodþius gieda angelai Šv. Raðto apraðytoje Jëzaus gimimo scenoje. Angelø vaizdavime bûdinga iðkelti jø judëjimà, þinios neðimà, gausø dalyvavimà sakraliuose ávykiuose. Dþiugûs, ðviesûs ir susibûræ á chorà D. Valentaitës tekstilës darbe arba þaidþia Vieðpaties sode (A. Þiupsnytë). Yra angelas, kuris ðlovina Vieðpatá, tarsi sustingæs maldoje (R. Butkuvë).

Šv. Raðte skaitome, kad Jëzus praðë Tëvà atsiøsti daugiau nei 12-a legionø angelø (plg. Mt. 26, 53). Angelø buvimas yra minimas ir Kristaus palydoje antrojo atëjimo metu (plg. Mt 16, 27). Bûtent angelas bus ir mûsø gidu, kai keliausime kaip teisieji ar nusidëjëliai link Paskutinio Teismo salës (Plg. Mt 13, 41; 24, 31, Mk 13, 27).

Dvasinës bûtybës iðreikðtos talentingai medþio (V. Liubinienës, R. Butkuvës), tiek keramikos skultûroje (B. Narbutas), tiek tapybos (V. Ajauskas, L. Liaudanskienë, V. Lagunavièius, A. Þiupsnytë, E. Talaitienë, D. Èechavièienë), tekstilës (D. Valentaitë, B. Sarapinienë ) darbuose. Skulptorius J. Grunda medyje iðreiðkë dþiaugsmo temà. Jo darbas pakvieèia màstyti, ko Vieðpats laukia ið þmogaus. 150-oje psalmëje raðoma: „Šlovinkite Vieðpatá ragø gaudesiu,(...) cimbolais, (...) bûgneliais...Visa, kas gyva, teðlovina Vieðpatá!“ Artëjant ðv. Kadëdø ðventei, kvieèiame jus dþiûgauti ir teikti Dievui garbæ visi turimais savo talentais ir gabumais, visais turimais instrumentais.

Dr. Roma Zajanèkauskienë
sakralinis.lt